Vertėjo darbas yra unikalus, ir tiems, kas jo nedirba, gali kilti klausimų. Ar sunku daryti literatūros vertimus? Kuo skiriasi techniniai ir teisiniai vertimai? Kokių gebėjimų reikia jiems atlikti? Apie tai kalbamės su vertėju Tomu.
Kokius vertimus atlieki ir ar jie labai skiriasi tarpusavyje?
Visi vertimai yra panašūs tuo, kad pagrindinė funkcija išlieka. Tai – prasmės perkėlimas į kitą kalbą ir padarymas teksto suprantamu kitos kalbos vartotojams. Tačiau taip pat tai gali būti ir visiškai skirtingi vertimai. Labiausiai skiriasi poezijos vertimai nuo kokių nors itin tikslių, tarkime, farmacinių, teisinių tekstų. Tie skirtumai atsiranda, nes poeziją versti reikia naudojant ne tik išmoktas frazes, bet ir jusles, tarsi rašytum pats naują tekstą. Tuo tarpu, su farmaciniais, teisiniais vertimais reikalingas absoliutus tikslumas, bet nebūtinai reikia tokio poetiškumo.
Ko reikia norint atlikti gerą literatūros vertimą?
Tam, kad atliktum gerą literatūros (grožinės) vertimą, turi būti, visų pirma skaitytojas. Turi mylėti literatūrą ir daug su ja būti praleidęs laiko anksčiau. Nepakanka vien tik skaityti, reikia ir domėtis. Analizuoti autorius, lyginti jų stilių, bandyti suvokti sudėtingą poeziją, suprasti, kodėl vieni kūriniai laikomi geresniais už kitus. Tada vertėjas turi tapti ir kritiku, ir rašytoju. Tik turėdamas tokį supratimą apie literatūrą, jis galės padaryti iš tiesų gerus vertimus, vertus dėmesio. Verčiant jam įsijungs pasąmonėje sukauptos žinios bei patirtys ir jis žinos, ką daryti su tuo, ką jis daro.