Mums visiems miško kaina yra skirtinga. Ir pati didžiausia ji, žinoma, yra tiems, kurie tame miške gyvena. Jeigu esate lengvas mažas žvėrelis, ir miškas – jūsų namai, tuomet ir kaina šių plotų yra pati didžiausia. Kaip jūs įkainotumėte aplinką, kurioje gyvenate? Panagrinėkime kai kurių miško gyventojų eko aplinką ir patyrinėkime, ar miškas tikrai jiems yra vieninteliai galimi namai.

Elniai, briedžiai, lapės, vilkai, stirnos

Jei pirmiausiai nukreipsime dėmesį į šiuos gyvūnus, kurie kartais atsiduria ir medžiotojų akiratyje, suprasime, kad be miško kitų namų jie neturėtų. Lapės, zuikiai, stirnos gali kažkiek laiko gyventi laukuose, tačiau ten šie gyvūnai jaustųsi nesaugūs. Žinoma, lapės ar vilkai mielai gyventų ir fermose, kur linksmai sau pjautų vištas, tačiau kur atsirastų tokių fermų, kuriose žmonės leistų šiems padarams laisvai gyventi ir eikvoti viską, kas gyvena šalia? Taigi, akivaizdu, kad šiems žvėreliams miško kaina turėtų būti pati didžiausia.

Paukščiai

Kai kurios miškuose gyvenančios paukščių rūšys lengvai išgyvena ir gyvenamosiose žmonių erdvėse. Paprasti paukščiai, tokie kaip varnos, žvirbliai, zylės, netgi geniai, šarkos gali gyventi ten, kur gyvena žmonės, kur jie aplink namus turi medžius. Juose paukšteliai gali sukti lizdus, prasimaitinti soduose esančiais parazitais arba nuėsti žmonių derlių daržuose. Tačiau taip pat yra ir paukščių, kurie yra laukiniai, kuriems miško kaina būtų pati didžiausia. Čia gyvena įvairios pelėdos, apuokai, strazdai, kai kur ir fazanai, o dar kokia gausybė ir smulkesnių paukštelių, tas pats genys daug geriau jaučiasi miške, o ne mieste. Taigi, paukščiams miškai, kaip ir vandens telkiniai, yra svarbi išlikimo aplinka.

Vabzdžiai

Iš pirmo žvilgsnio, mums net būtų džiugu, jeigu miškuose sumažėtų tokių vabzdžių, kaip erkės. Juk nė vienas nenorėtume būti sukandžiotas ar kitaip „pamalonintas“ šių padarėlių. Tačiau, kita vertus, jeigu išimtume kažką iš bendrosios ekosistemos, tuomet be šių vabzdžių atsirastų problemų, nes kažkurios rūšys paprasčiausiai nebegalėtų taip gražiai prasimaitinti, kaip tą gali padaryti dabar.

Grybai

O štai grybai tik miškingose vietos ir gali gyventi, ir tai – ne visose. Būtent jiems žmogus negeba sukurti dirbtinės terpės veisimuisi. Aišku, galima jau užsiauginti dirbtiniu būdu pievagrybius, tačiau ne visą kitą gausybę tokių grybų, kokių mes turime Dzūkijos ar Aukštaitijos miškuose. Taigi, visa ši ekosistema, gyvūnija, augalija ir grybų pasaulis yra neatskiriama miško dalis, kiekvienai šiai daliai namai – labai svarbi jų gyvenimo dalis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Current day month ye@r *